- tykšt
- týkšt interj. DŽ, NdŽ 1. smarkiam ištiškimui nusakyti: Kai pjovė karvę, kraujas týkšt – nuteškėjo Lb. ║ smarkiam nutėškimui ar ištaškymui nusakyti: Kiškis balon týkšt týkšt, iššokęs užpakalines kojas nukratė Ob. Týkšt vieną samtį putų, týkšt kitą an žemės Krš. 2. DūnŽ stipriam sudavimui nusakyti: Týkšt vaikuo į dantis – i sùdaužė lūpelę Rdn. Týkšt par snukį su mazgotuviu NmŽ. Ši tik tfu į saują, týkšt par ausį Nt. Aš kunigui par snukį lyžt, jis ma[n] par snuk týkšt (ps.) Ar. ║ kartojant nusakomas stiprus mušimas, plakimas: Par tus minkštimus týkšt týkšt týkšt – krau[ja]s i pradėjo sunkties Yl. Par subinę týkšt týkšt – išlakstė ožiai Krš. Týkšt týkšt tam paršui par kuprą Jnš. Ka paėmė, ka duoda par žandą – týkšt týkšt! Ms. Pasiėmė tokį kuzį (medgalį) – týkšt týkšt į langus End. Tas (kalvis) ir ploja – týkšt týkšt, net kiburkštys eina iš liežiuvio (ps.) LKT267(Brž). 3. nukritimui, pargriuvimui žymėti: Liktarnia týkšt nuo lubų ir užgeso Jnšk. Týkšt aukštynelkas į purvyną KlvrŽ. Arklys strykt į piestą, uriadnykas tykšt ant pilvo į purvyną Žem. 4. Sdb numetimui, nusviedimui žymėti: Sandalus týkšt ant kiemo numetė Šd. Týkšt meisą į bliūdą Šv. Prinešęs tykšt par langą susiedui į grinčią [pastipusią katę] LTR(Grk). 5. šovimui žymėti: Tiktai šoko iš to savo apkaso, týkšt ant vietos Kl. Týkšt par langą i nūšovė Jdr. ║ kartojant nusakomas šaudymas: Tik týkšt týkšt šaudosi Kt. Aš tuo[j] týkšt týkšt iššoviau Kv.
Dictionary of the Lithuanian Language.